Kodėl devintoji banga laikoma didžiausia ir pavojingiausia?

Devintoji banga – gresiančio mirtino pavojaus simbolis. Toks nusistovėjęs žodžių junginys aktyviai vartojamas ne tik literatūrinėje, bet ir kasdienėje kalboje. Apie jį užsimenama daugelyje grožinės literatūros kūrinių, o grėsmingą bangą savo akimis galima pamatyti dailininkų paveiksluose. Kodėl didžiausią grėsmę kelia būtent devintoji, o ne ketvirtoji, šeštoji ar aštuntoji banga? Ar tikrai egzistuoja dėsningumas, kad devintoji […]

Read More

Kaip atsiranda šaltiniai

Šaltiniai, kurių vanduo toks ypatingai skaidrus ir švarus, susidaro įvairiose pasaulio vietose. Vandeniui, kuris gali puikiai numalšinti troškulį, daugelis žmonių suteikia gydomųjų savybių. Kaip atsiranda tokie šaltiniai? Dideliame gylyje slūgso kietos uolienos, ten susidaro ertmės, kurios prisipildo vandens. Tai vadinamoji požeminio vandens zona. Vanduo po žeme prasiskverbia dėl ledo ir sniego tirpimo bei kritulių. Dalis […]

Read More

Iš kur ugnikalnuose per išsiveržimus atsiranda žaibai

Dar prieš du tūkstančius metų Antikos istorikas ir filosofas Plinijus Jaunesnysis užfiksavo žaibo pasirodymą Vezuvijaus išsiveržimo metu. Tačiau tik 2000 m. amerikiečių vulkanologas Steve’as McNattas nustatė šio keisto ir labai spalvingo reiškinio prigimtį. McNattas sugebėjo nustatyti žaibo priežastis – seismologines ir elektrines. 1 2 Paaiškėjo, kad žaibus virš ugnikalnių galima suskirstyti į du tipus. Pirmieji […]

Read More

Kodėl dykumoje dieną taip karšta, o naktį taip šalta?

Saulei nusileidus, temperatūra dykumoje smarkiai nukrinta. Jei dieną vidutiniškai būdavo +38, naktį gali atvėsiti net iki -4 šalčio. Kodėl taip atsitinka ir kaip šie siaubingi temperatūros svyravimai veikia dykumos augaliją ir gyvūniją? Kodėl dieną dykumoje karšta, o naktį šalta? Kodėl temperatūros ekstremumai dykumoje tokie ekstremalūs? Dykumos paviršiaus temperatūrą lemia du pagrindiniai veiksniai: jį pasiekiančios saulės […]

Read More

Kodėl azijiečiai turi siauras akis?

Kodėl azijiečiai turi siauras akis? Pamėginkime išsiaiškinti, kaip atsirado šis genas ir kaip įsitvirtino evoliucijoje. Moksliškai šis bruožas vadinamas epikantu. Tai vadinamoji „mongoliška raukšlė“, kuri dengia ašarų kalvelę. Tai būdingas mongoloidų rasės atstovų bruožas. Hipotezė skelbia, kad siauros akys – tai apsauga nuo dulkių ir saulės spindulių. Panašią į epikantą raukšlę turi ir Afrikos bušmenai. Žiemą […]

Read More