Marso palydovų paslaptys ir mįslės
Pastaruoju metu vis labiau populiarėja neįprasta hipotezė, kad ne tik mūsų Mėnulis, bet ir „natūralūs” mūsų kosminio kaimyno – Marso – palydovai yra dirbtiniai kūnai, kuriuos senovėje sukūrė kažkokia kosminė supercivilizacija, išvedusi juos į Žemės ir Marso orbitas.
Neatsitiktinai visi bandymai kosminių aparatų pagalba atidžiau ištirti Marso palydovus – Fobą ir Deimą – neišvengiamai žlunga, tarsi nežinoma žmonijai jėga perimtų tiriamųjų kosminių aparatų valdymą. Ir tai toli gražu ne vienintelės keistenybės, susijusios su Marso palydovais.
Štai ką apie šias keistenybes rašo specialistai.
Marsas yra ketvirtoji planeta nuo Saulės. Jis yra tarp Žemės ir Jupiterio. Nepaisant to, kad Marsas dydžiu net mažesnis už Venerą ir pagal fizikos dėsnius natūralūs palydovai jam apskritai nenumatyti, ši planeta jų turi iš karto du – Fobą ir Deimą. Astrofizikai įsitikinę: abiejų šių palydovų tiesiog neturėtų būti jų orbitose. Kitaip paaiškinti, kas su jais vyksta, neįmanoma.
Faktas yra tas, kad Fobas ir Deimas turi keistą savybę – šie palydovai juda ne vienodu greičiu, o su pagreičiu, periodiškai sulėtindami arba padidindami savo greitį.
Pirmasis į šią keistenybę dėmesį atkreipė astronomas Hermanas Struvė – dar XIX amžiuje. Tada viso pasaulio mokslininkai pradėjo matuoti Fobo greitį. O po pusės amžiaus amerikiečių mokslininkas Baris Šarplesas (Barry Sharpless) patvirtino: Marso palydovas Fobas iš tiesų juda su pagreičiu. Per pusę amžiaus šis palydovas savo orbitoje atsidūrė penkiais laipsniais priekyje tos vietos, kurioje jis būtų buvęs, jei pagreičio nebūtų buvę.
Tačiau tai dar ne viskas. Fobas juda beveik dvigubai greičiau nei jo planeta ir per dieną sugeba du kartus apskrieti Marsą. Ir pateka Fobas ne savo planetos rytuose, o vakaruose, o leidžiasi, atvirkščiai, rytuose.
Yra žinoma, kad Fobas yra tamsiausias palydovas Saulės sistemoje. Jis visiškai neatspindi Saulės spindulių – priešingai, juos sugeria. Tai štai, kai astrofizikai ėmė lyginti Fobo infraraudonųjų spindulių nuotraukas, paaiškėjo neįtikėtina: iškart po saulėlydžio tamsūs Fobo plotai akimirksniu atvėsta. Ir tai, pasak mokslininkų, įmanoma tik vienu atveju – jei palydovas pagamintas iš metalo, po kuriuo yra tuštuma. Tarsi skardinis namo stogas – karštą dieną įkaista, naktį atvėsta.
Su šia versija kai kurie mokslininkai nesutinka. Jie mano, kad abu Marso palydovai sudaryti iš žmonijai dar nežinomų uolienų. Tačiau ši hipotezė nepaaiškina keisto palydovų elgesio, prieštaraujančio visiems natūralių kosminių kūnų egzistavimo dėsniams.
Ir tuo keistenybės nesibaigia. Fobas ir Deimas yra vieninteliai palydovai visoje Saulės sistemoje, kurie sukasi aplink savo planetos ekvatorių. Visi kiti kitų planetų palydovai sukasi kitomis trajektorijomis ir niekada nesisuka palei pusiaują. Gaunasi, kad šie dangaus kūnai negalėjo susiformuoti tiesiog šiaip. Specialistai įsitikinę: jie buvo sąmoningai „pakabinti” aplink Marsą”.
Akivaizdu, kad čia kalbama apie nepriklausomus ekspertus. Ta pati NASA be didelio gailesčio retušuoja kosmoso nuotraukas, jeigu jose staiga pasirodo objektai, kurių negalima vienareikšmiškai interpretuoti kaip natūralių.
O apie tas nuotraukas, kurios vis dėlto patenka į viešumą neretušuotos, šios organizacijos specialistai sugalvoja absurdiškus paaiškinimus apie „pikselius” ir „fotografavimo defektą”.